- kūninis
- kū́ninis, kū́ninė bdv. Žmogùs yrà kū́ninis pãdaras.
.
.
kūninis — kūninis, ė adj. (1) DŽ, kūnìnis (2) → kūnas 1: Kalbama apie kūninę pajėgą Vaižg. Kūninės, arba somatinės, ląstelės sudaro audinius rš. Žmogus, turėdamas kūną, yra kūnìnis padaras FT. Buvo laukiama sunkiausių kūninių ir dvasinių sutrikimų rš … Dictionary of the Lithuanian Language